SKAITOME.LT
  • Pradžia
  • Patarimai
  • Namai
  • Laisvalaikis
  • Maistas
  • Sveikata
  • Verslas
Nėra rezultatų
Žiūrėti visus rezultatus
Skaitome.lt
  • Pradžia
  • Patarimai
  • Namai
  • Laisvalaikis
  • Maistas
  • Sveikata
  • Verslas
Nėra rezultatų
Žiūrėti visus rezultatus
skaitome.lt
Nėra rezultatų
Žiūrėti visus rezultatus

Kardiologė: Ką daryti, kad koronaviruso infekcija neužkimštų kraujagyslių

Straipsniai - Sveikata
Kardiologė: Ką daryti, kad koronaviruso  infekcija neužkimštų kraujagyslių

Koronavirusas gali sukelti rimtų komplikacijų, kai trombai „užkemša“ kraujagysles. Kardiologai įspėja, kad šis virusas nusitaiko ne tik į plaučių audinių ląsteles, bet įsiskverbia į endotelį – vidinį kraujagyslės audinį, todėl mirties priežastimi gali tapti infarktas ar insultas.  Tai rodo ir Lietuvos statistikos duomenys, atskleidžiantys vyresnių nei 50 metų žmonių mirčių perviršį, kuris yra fiksuojamas ne vieną savaitę.  Specialistai muša pavojaus varpais ir kalba apie beprecedentį mirčių kiekį Lietuvoje, pavyzdžiui, per tipišką 50-ąją savaitę buvo galima tikėtis maždaug 730 mirčių. Tačiau 2020-aisiais šią savaitę mirčių įvyko maždaug 425 daugiau.

Didžiąją dalį išaugusio mirčių skaičiaus lėmė kraujotakos sistemos ligos, kurios Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Manoma, po išaugusių mirčių skaičiumi gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių.  Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Milda Kovaitė apgailestavo, kad daug žmonių neįvertina koronaviruso klastingumo, jie mano, kad tai tik peršalimas, bet ši liga gali sukelti daug žalos sveikatai.  Atlikę ne vieną tyrimą apie šio koronaviruso poveikį sergantiesiems lėtinėmis ligomis mokslininkai įsitikinę, kad ne mažiau svarbu nei imuniteto stiprinimas yra teisinga kraujotakos kontrolė. Mokslininkų duomenimis, trombozė  yra viena pavojingiausių COVID-19 komplikacijų.

  • Kokią įtaką COVID-19 infekcija turi širdies bei kraujagyslių ligoms? 
  • Yra pastebėta, kad dalis sergančiųjų koronaviruso infekcija miršta dėl trombozės komplikacijų. Yra keli mechanizmai, dėl kurio vystosi veninės trombozės, taip pat ir arterinės trombozės, nors jos pasitaiko rečiau.

Įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 20-30 proc. pacientų, gydomų ligoninėje dėl koronaviruso infekcijos, gresia trombozė, o ištyrus reanimacijoje gydomus pacientus,  paaiškėjo, kad jiems trombozės rizika dar didesnė – apie 50 proc.

Netgi plaučių kraujagyslėse gali susidaryti krešulių. Tai rodo, kad koronavirusas provokuoja pavojingą protrombotinę būklę. 

  • Kuo yra svarbi tokia mokslininkų išvada?
  • Kurį laiką vyravo nuomonė, kad koronavirusas labiausiai taikosi į plaučių audinį, veikia plaučių alveoles. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jis sugeba pažeisti taip pat endotelio ląsteles, o tai yra vidinis kraujagyslių sienelių dangalas.

Koronaviruso infekcija sukelia organizme bendrą uždegiminę reakciją, dėl šios priežasties aktyvėja krešėjimo sistema ir didėja rizika, kad kraujagyslėse susidarys trombų. Taip dažniausiai atsitinka venose (kojų giliųjų venų trombozė), ilgainiui šie trombai gali nukeliauti su kraujo tėkme į plaučių kraujagysles.  Joms užsikimšus, dar labiau trūksta deguonies.

Pastebėta, kad kai kuriems pacientams vystosi diseminuota intravaskulinė koaguliacija, tai yra kitoks krešėjimo sutrikimas. Tokio sutrikimo metu vienose kraujagyslėse formuojasi krešuliai, o kitur – kraujuoja, o tai sukelia  krešėjimo faktorių išsekimą.

Todėl visi į ligonines patekę koronaviruso infekcija sergantys pacientai nuo pirmųjų dienų yra gydomi profilaktine antikoaguliantų dozė, toks gydymas gali būti tęsiamas ir tada, kai pacientai išrašomi į namus.

Iki šiol mokslininkai diskutuoja apie tai, kokia turėtų būti skiriama antikoaguliantų dozė, nustačius COVID-19 infekciją.

Viena iš natūralių alternatyvų kraujotakos sutrikimų ir trombozės profilaktikai yra natokinazė – tai fermentas, išgautas iš fermentuotų sojos pupelių.  Lyginant su kitais antikoaguliantais ir fibrinolitikais, natokinazė nesukelia šalutinių poveikių, ji lengvai pasisavinama žarnyne. Yra šalių, kuriose natokinazė net įtraukta į anesteziologų gydymo schemas, yra rekomenduojama  skirti natokinazę kartu su heparinu.

  • Ar mokslinių tyrimų išvados gali būti taikomos klinikinėje praktikoje?
  • Kiekvienas tyrimas yra svarbus. Mes dabar žinome, kad visiems ligoniams, kurie dėl COVID-19 infekcijos pateko į ligoninę, turi būti skiriami krešėjimą mažinantys vaistai.

O šeimos gydytojams yra  svarbu tai, kad išleisti iš ligoninės pacientai turėtų būti atidžiau stebimi. Būna ir taip, kad žmogus persirgo COVID-19 infekcija, buvo išleistas iš ligoninės į namus ir staiga numirė, o

viena iš priežasčių – tai tromboembolinė komplikacija. Tokiu būdu koronavirusas didina širdies ir kraujagyslių ligų mirtingumą.

  • Kai kas mano, kad koronavirusas elgiasi kaip gripo virusas, nes taip pat sukelia peršalimo negalavimus?
  • Gripas nėra siejamas su tromboze. Gripas sukelia virusinį plaučių uždegimą (kaip ir koronavirusas, kuris tiesiogiai veikia plaučių audinio ląsteles alveolocitus).

Taip pat gripas gali pažeisti širdies raumens ląsteles ir sukelti ūmų  širdies nepakankamumą. Ši komplikacija yra taip pat siejama su padidėjusiu mirtingumu, ypač jaunų žmonių tarpe.

Tuo tarpu koronavirusas yra labiau pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, ypač  tiems, kuriuos vargina įvairios lėtinės ligos. Tačiau mes niekada negalime garantuoti, ar nemirs užsikrėtęs koronavirusu vaikas. Koronavirusas sukelia tromboembolinių komplikacijų taip pat darbingo amžiaus žmonėms.

Liūdniausia, kad mes nežinome, kas laukia persirgusių COVID-19 infekcija, kokių gali būti atokių pasekmių,  dar nėra sukaupta tokių  duomenų.

Akivaizdu, kad dėl masinio sergamumo koronaviruso infekcija Lietuvoje didėja taip pat sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat ir mirtingumas.

Bus daugiau komplikuotų infarktų, bus užleistų būklių – tik šie rezultatai paaiškės  tada, kai pandemija pradės slūgti. Taip pat padaugės ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, pablogės jų būklė.

  • Kuo gali būti naudingi augaliniai preparatai?

Žmogaus kūne yra keletas fermentų, atsakingų už kraujo krešėjimą, tačiau yra tik vienas – plazminas, kuris skaido netirpų kraujo baltymą fibriną (kai kuriais atvejais fibrinas  yra naudingas, pavyzdžiui, žaizda negalėtų sugyti be fibrino).

Yra įrodyta, kad augalinės medžiagos taip pat gali gerai skaidyti fibriną. Pavyzdžiui, natokinazė, 1980-asiais  japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi įrodė, kad natokinazė geba skaidyti fibriną, atlikdama panašų procesą kaip ir žmogaus organizme esantis plazminas, tačiau  natokinazės efektas yra maždaug keturis kartus didesnis.

Nors dar trūksta klinikinių tyrimų su natokinaze ir COVID-19, vis daugiau medikų ir mokslininkų siūlo naudoti natokinazę kaip priemonę, mažinančią COVID-19 komplikacijas.

Įprasti trombolitikai yra injekciniai, trumpalaikio vartojimo ir sukelia šalutinių poveikių, todėl jie netinka ilgalaikei trombozės profilaktikai, o natokinazė galėtų pagerinti infekcinėmis ir uždegiminėmis ligomis sergančių pacientų klinikinę prognozę.

  • Karantino metu daugelis žmonių priversti atsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo? Ką pataria kardiologai?
  • Bėda ta, kad dėl karantino atsirado daug griežtų apribojimų, o sėdėjimas ir nejudrumas yra pavojingas kraujagyslėms kaip ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, nutukimas.

Sveika gyvensena, svorio  korekcija, subalansuota mityba – tai yra labai svarbu karantino metu. Mes negalime sau leisti atsipalaiduoti.

Investuoti į save  karantino metu reiškia sportuoti, mankštintis, neleisti aptingti raumenims ir rūpintis savo kraujotaka. Jeigu didžiąją dienos dalį sėdime, mažai judame, vien dėl nejudros sulėtėja kraujotaka, o lėtėjant kraujo tėkmei, greičiau susidaro krešulių.

Mažai judantys žmonės turėtų praturtinti savo mitybą veikliosiomis medžiagomis, kurios mažina krešulių pavojų.

  • Ar galima sakyti, kad įtarus koronaviruso infekciją ar sulaukus teigiamo testo, būtina pasirūpinti savo kraujotaka?
  • Jei užsikrėtęs žmogus gydosi namie, naudinga praturtinti organizmo atsargas ne tik imunitetui skirtais vitaminais, mineralais, bet ir natokinazės fermentu. Visi turime stengtis, kad neišsivystytų COVID-19 infekcijos sunki forma ir nebūtų krešulių pavojaus.

Tuo tarpu aspirinas ir krešėjimą mažinantys vaistai nėra rekomenduojami pacientams, jei jie nesigydo ligoninėje.  Nėra taip, kad žmogus sugalvojo kurį laiką gerti aspirino tablečių, ir viskas bus gerai. Turi būti aiškios indikacijos, kada galima vartoti aspiriną. Tai gali nuspręsti tik gydytojas.

Gerai kraujotakai reikalingi taip pat antioksidantai, o vienas stipriausių yra alyvuogių aliejuje esantis hidroksitirozolis. Hidroksitirozolis ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet ir stiprina organizmo antioksidacines sistemas.

Laboratoriniai tyrimai parodė hidroksitirozolio antivirusinį aktyvumą – ši nedidelė polifenolinė molekulė sėkmingai slopino įvairias gripo viruso atmainas, taip pat paukščių ir kiaulių gripo sukėlėjus.

Dar vienas svarbus patarimas  užsikrėtus koronavirusu – negalima nutraukti vaistų vartojimo, jeigu juos skyrė kardiologas.  Susirgus koronaviruso infekcija, gydymas nuo širdies ir kraujagyslių ligų lemia geresnį išgyvenamumą.

Kiti straipsniai

Gydytoja dietologė Vita Polevoda: maisto demonizuoti nereikia
Sveikata

Gydytoja dietologė Vita Polevoda: maisto demonizuoti nereikia

Mitybos nepakankamumas nustatomas dažnam į ligoninę atsigulusiam ar į slaugos namus patekusiam pacientui, tačiau ši problema taip pat kamuoja ir...

Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tik tabletės
Sveikata

Efektyviausi vaistai nuo inkstų skausmo: kada padeda arbatos, o kada – tik tabletės

Inkstų skausmas gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, o pojūčiai vieni nemaloniausių – skausmas gali būti tiek maudžiantis, tiek priepuolinis. Vaistininkė...

Gydytoja: ausų valymas vatos pagaliukais – nebūtinas ir gali sukelti nepageidaujamas pasekmes
Sveikata

Gydytoja: ausų valymas vatos pagaliukais – nebūtinas ir gali sukelti nepageidaujamas pasekmes

Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo...

Vaistininkai pataria: kaip sustabdyti prakaitavimą nežalojant sveikatos?
Sveikata

Vaistininkai pataria: kaip sustabdyti prakaitavimą nežalojant sveikatos?

Dezodorantai – nepamainoma higienos priemonė. Jie ne tik leidžia jaustis patikimai ir nebijoti dėl prakaitavimo, bet ir apsaugo nuo mikrobų....

Kraujavimas iš nosies vargina dėl sauso oro, vaistų ir įvairių ligų
Sveikata

Kraujavimas iš nosies vargina dėl sauso oro, vaistų ir įvairių ligų

Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to,...

Gydytoja paaiškino, kodėl skrandžio rūgštingumas nėra priešas ir kada rūgštingumą mažinantys vaistai gali labiau pakenkti negu padėti
Sveikata

Gydytoja paaiškino, kodėl skrandžio rūgštingumas nėra priešas ir kada rūgštingumą mažinantys vaistai gali labiau pakenkti negu padėti

Su rūgštinio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną šios...

Raudonukė – dar viena liga, kurią galime suvaldyti skiepais
Sveikata

Raudonukė – dar viena liga, kurią galime suvaldyti skiepais

Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu (makulopapuliniu) bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais. Užkrečiamųjų...

Dietologė įvardijo priežastis, kodėl net ir pavalgius kartais kamuoja alkio jausmas
Sveikata

Dietologė įvardijo priežastis, kodėl net ir pavalgius kartais kamuoja alkio jausmas

Per karantiną daugiausia laiko leidžiant namuose įprantame nuolat užkandžiauti, nors alkio ir nejaučiame. Vis dėlto artėjant pavasariui dažniau susirūpiname savo...

Ar vitaminų vaikams gali būti per daug: kaip pasireiškia jų trūkumas ir perteklius?
Sveikata

Ar vitaminų vaikams gali būti per daug: kaip pasireiškia jų trūkumas ir perteklius?

Iš šalies nesitraukiant tikrai žiemai, taip pat nemažėjant pandemijos mastams, šalies gyventojai suka galvas, kaip sustiprinti ne tik savo imunitetą,...

Vaistai nuo skausmo – vartojame juos ir „profilaktiškai“?
Sveikata

Vaistai nuo skausmo – vartojame juos ir „profilaktiškai“?

Skausmas yra nemalonus potyris, kurį norisi kuo greičiau pašalinti, todėl turbūt kiekvienoje namų vaistinėlėje galima rasti vaistų nuo skausmo. Vieną...

Kitas įrašas
Maisto tendencijos – ką ir kaip valgysime 2021-aisiais?

Maisto tendencijos – ką ir kaip valgysime 2021-aisiais?

Skaitome.lt

Naudingi ir įdomūs SEO straipsniai ir patarimai įvairomis temomis: Būsto įrengimo, laisvalaikio, sveikatos, verslo, mitybos, kelionių, automobilių priežiūros, interjero, technologijų, draudimo ir t.t.

Norite susisiekti?

Kontaktai

ŽYMOS

akių makiažas Augintiniai augintinio sveikata Avižos baidarių nuoma baidarės dantų priežiūra daržovės dieta dietologė duona duonos kepimas duonos receptai gera savijauta gera sveikata gydymas imunitetas imuniteto stiprinimas kaip pasirinkti dviratį kava kavinės kosmetinė košė maistas maisto planavimas maisto produktai makaronai mandarinai miegas mityba patarimai patiekalai plaukų priežiūra receptai restoranai skaidulos skrandžio rūgštingumas sveikas sveikas oras sveikata velykos vitaminai Vizažistė žaizdelė žalieji kokteiliai

Naujausi straipsniai

Suvalgius greito ar kinų maisto skauda galvą? Gali būti kalta viena medžiaga

Suvalgius greito ar kinų maisto skauda galvą? Gali būti kalta viena medžiaga

Vaisių ir daržovių laikymas namuose: ką laikyti šaldytuve, o kam tinka kambario temperatūra?

Vaisių ir daržovių laikymas namuose: ką laikyti šaldytuve, o kam tinka kambario temperatūra?

Ekspertas atskleidė, kaip dažysimės šį sezoną: 5 karščiausios makiažo tendencijos

Ekspertas atskleidė, kaip dažysimės šį sezoną: 5 karščiausios makiažo tendencijos

„Romanesco“ žiediniai kopūstai: ne tik gražūs, bet ir naudingi

„Romanesco“ žiediniai kopūstai: ne tik gražūs, bet ir naudingi

  • verslo.tv
  • statybajums.lt
  • manosveikata.lt
  • kelioniuklubas.lt
  • automedia.lt

© 2020 Skaitome.lt Visos teisės saugomos

Nėra rezultatų
Žiūrėti visus rezultatus
  • Pradžia
  • Patarimai
  • Namai
  • Laisvalaikis
  • Maistas
  • Sveikata
  • Verslas

© 2020 Skaitome.lt Visos teisės saugomos